naujienos

Įspūdžiai iš Europos arboristų tarybos (EAC) susirinkimo Vienoje Kristina Žalnierukynaitė, KŽEG, Arbovita ir Ko Turbūt dar nespėjote pamiršti gana vėsių lietuviškų vasarų su nuolat „kiauru“ dangumi, retomis karštomis dienomis ir medžiais bei daugybe krūmų visur. Jų buvo pilnos gatvės, aikštės, paupiai, šaligatviai vasaromis skendo žalumoje, o rudenį – spalvotuose lapuose. Tuomet, kai turėjome tokias sąlygas, keikėme dumblinus negrįstus takus, slidžius šaligatvius, duobėtus kelius ir šviesą languose užstojančius medžius. Ir štai išaušo diena, kai mūsų kraštus užgriuvo civilizacija – trinkelės, plytelės… 

Indrė Pepcevičiūtė GYVENIMAS žurnalistė Šaltinis: 15min „Ar žinote kitą tokią profesiją, kuri taip užburtų ir leistų ilsėtis debesyse? Kai tavo biuras kasdien vis kitur ir dažniausiai su fantastiškiausiu vaizdu. Kur gali padėti šimtamečiui milžinui ir dėka savo darbo pratęsti jo gyvenimą bei palikti jį gėrėtis dar kelioms kartoms. Kur daug garsiau gieda paukščiai ir dangus yra daug arčiau. Kur pamiršti aukščio baimę, supratęs, kad čia esi reikalingas ir laukiamas. Kur baigęs darbą net nenori išeiti“, – taip retoriškai klausia 48-erių… 

Kas nutiko mūsų meilei medžiams, klausėme Lietuvos arboristų asociacijos direktoriaus Renaldo ŽILINSKO.

Net ir turint nemenką praktiką mūsų darbe vis dar būna pirmų kartų. Šįkart teko genėti antrą šimtą metų skaičiuojantį svyrančios formos uosį.